Pakruojo ligoninės istorija

1884 metais baronas Ropas Pakruojo dvare apgyvendino dvaro gydytoją Barauską, kuris ten dirbo iki 1920 metų. Jam mirus dvaro gydytoju dirbo gydytojas Blumentalis.

1921 metais gydytojų Švambario ir Benerio iniciatyva Pakruojo miestelyje, Žalienės privačiame name, įkurta ambulatorija ir 10 lovų . 1924 metais į Pakruojį atsikėlė gydytojas Šreiberis, kuris dirbo Pakruojo ligoninėje iki vokiečių okupacijos metų. 1935 metais į Pakruojį atvyko gyd. St. Paulauskas, kuris atidarė 4 lovų gimdymo skyrių, nupirko ir praplėtė ligoninę iki 15 lovų. Tais pačiais 1935 metais gyd. Šreiberis atidarė savo nuosavame name, gegužės pirmosios gatvėje, privačią ambulatoriją su stomatologijos ir rentgeno kabinetais.

1940 metais gyd. Paulauskas ligoninę perkėlė į savo naujai pastatytą privatų pastatą. Tais pačiais metais spalio mėn. gyd. Palausko ligoninė buvo nacionalizuota, praplėsta iki 25 lovų ir pavadinta Pakruojo apylinkės ligonine. Joje buvo gydomi žmonės iš Šiaulių apskrities valsčių: Pakruojo, Linkuvos, Lygumų ir Stačiūnų. Pakruojo apylinkės ligoninės vedėju dirbo gyd. Paulauskas, ginekologu ir vaikų ligų gydytoju – gyd. Šreiberis. Vokiečių okupacijos metu gydytojas Šreiberis buvo sušaudytas, jo vietą užėmė  gyd. Išganaitis. Pokario metais Pakruojo gydytojai pasitraukė į vakarus. Į ligoninę iš lygumų važinėdavo  gyd. Meiluižė. Vėliau vyr. gydytoju buvo paskirta Pašvitinio apylinkės gydytoja Teišerskienė, o ligoninė praplėsta iki 35 lovų.

1952 metais ligoninė praplėsta iki 50 lovų, atidarytas chirurginis skyrius.1953 metais ligoninės vyr. gydytoju dirbo gyd. Minginas, 1954 – 1960 metais gyd. Muralis, 1960– 1963 metais vyr gyd. Vaškelis, 1964 – 1968 metais vyr. gyd. Kristutis, ir nuo 1969 metų sausio 1 dienos vyr. gydytoju dirbo gydytojas Kulčickis – Gutas Teodoras, Hilioro.

1959 metais ligoninė praplėsta iki 75 lovų, 1962 metais iki 90 lovų, 1963 metais iki 100 lovų, pastatytas naujas korpusas ligoninei, 1966 metais ligoninė praplėsta iki 165 lovų ir pastatytas naujas pastatas poliklinikai.

Nuo 1944 metų iki 1950 metų birželio  20 d. Pakruojo ligoninė buvo pavaldi Šiaulių apskrities sveikatos apsaugos skyriui. Nuo 1950 metų birželio 20 d. iki 1956 metų gruodžio 25 d. Pakruojo rajono ligoninė buvo pavaldi Pakruojo rajono sveikatos apsaugos skyriui. 1956 metų gruodžio 25 d. Pakruojo rajono ligoninė tapo pavaldi sveikatos apsaugos ministerijai. 1963 rugsėjo 1 d. Pakruojo rajono ligoninė pavadinta Pakruojo centrinė ligoninė.

1989 – ųjų metų lapkričio mėnesį ligoninės teritorijoje tarsi prasidėjo nauja ,,era“ – pridavus naująjį pastatą, čia įsikėlė ir medikai ir ligoniai. Ir tikriausiai tik vienas vyr. gydytojas R. Armonas težinojo, kiek dėl šio paties moderniausio Pakruojyje statinio teko paaukoti nervų, kantrybės, laisvalaikio valandų. Visa tai buvo daroma ne dėl savęs ,dėl žmonių, ligonių, kurie su didele viltimi žvelgė į naujus sveikatos namus, medicinos darbuotojus senojoje ligoninėje dirbusius tikrai nepavydėtinomis sąlygomis.

Reikia pasakyti, kad per 25 metus Pakruojo mieste nebuvo pastatyta nė vieno sveikatos apsaugos objekto. Reikia žinoti , kad naujoji ligoninė kainavo tris milijonus devynis šimtus keturiasdešimt devynis litus. Naujasis statinys pakeitė ligoninės kasdienybę. Vietoj ankščiau turėtų 165 lovų, vienu metu dabar buvo galima gydyti 265 ligonius. Atsidarė du nauji skyriai, tai 30 lovų nervų ligų sk. ir 30 lovų traumatologijos skyriuje. Išplėsti terapinio, gimdymo, ginekologijos ir vaikų skyriai. Erdvu klinikinėje ir biocheminėje laboratorijoje, fizioterapijos, gydomosios mankštos, masažo kabinetuose. Ligų diagnostikai – fibrogastroskopijos – endoskopijos, eletrokardiografijos kabinetai. Rentgenologinė tarnyba gauna ne tik naujas patalpas, bet ir nauja čekoslovakų gamybos rentgeno aparatą, kurio vertė 870.000 LT.

Šiuolaikiškai įrengtos dvi operacinės, viena planinėms, o kita ekstrinėms operacijoms. Chirurginiame skyriuje gydomi LOR ir akių ligų ligoniai. Ligoninėje 1991 m. atidarytas kraujo perpylimo skyrius. Nauja virtuvė nudžiugino šeimininkes, ligi tol triūsusias nepritaikytose patalpose. Iškilo aukšti ir gražūs autogaražo statiniai. Įdomu, kad naujojoje mūsų ligoninėje buvo sumontuoti ir patys pirmieji Pakruojyje liftai. Tokios sąlygos lemia visiškai kitą darbo kultūrą, garantuoja geresnį ligonių aptarnavimą. Be to, vyr. gydytojo iniciatyva vidaus ligų skyriuje įrengta koplytėlė tikintiems, kurios nebuvo numatyta net projekte. Tai – žmonėms labai reikalinga nusiraminimo vieta, galinti turėti ne mažesnę veikimo galią kaip vaistai. Ligonių patogumui ligoninėje veikė kirpykla. Med. personalą, gydytojus ir ligonius aptarnauja biblioteka, kurios fonde yra apie 1000 egz. knygų, laikraščių ir žurnalų.

Kolektyvo žmonės labai daug dirbo valydami ligoninės patalpas ir tvarkydami aplinką – norėjosi, kad įkurtuvių šventė būtų kuo gražesnė. Ligoninės oficialus atidarymas įvyko 1989 metų lapkričio 24 dieną. Simbolinį raktą naujakuriams tądien perdavė Panevėžio statybos asociacijos KMK – 180 aikštelės viršininkas V. Paknys. Su gražiausiais linkėjimais į šventę atvyko rajono vadovai, žemdirbių, švietimo darbuotojų atstovai, sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas St. Tarbūnas.

Vėliau palaipsniui į naują ligoninę buvo perkelti ligoniai, įvairi med. aparatūra. Ir kiekvieną darbą, kiekvieną veiksmą lydėjo nuoširdus ir kartu įsakmus vyr. gydytojo R. Armono ir pavaduotojų gyd. V. Laugalienės ir gyd. G. Lodos rūpestis. Viskas buvo daroma galvojant ne tik apie naują statinį, aparatūrą, bet pirmiausia – apie žmones, jų gyvybę, sveikatą.

Rūpesčiams išsisklaidžius, medikų kolektyvo žmonės, ligoniai netruko įsitikinti vyr. gydytojo polinkiu į kultūrą, noru uždegti visuose bent po kibirkštėlę gėrio ir grožio. Ligoninėje pastoviai buvo rengiamos ir fotodailininkų ir menininkų parodos, koncertai, susitikimai su įdomiais meno žmonėmis.

Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą 1997 08 29 Pakruojo centrinė ligoninė pertvarkyta į viešąją įstaigą Pakruojo ligoninę, patvirtinti jos įstatai. Reformos eigoje, siekiant sukoncentruoti antrinio lygio stacionarines paslaugas, vienoje vietoje iš Linkuvos į Pakruojį buvo perkelti infekcinių ligų ir tuberkuliozės skyriai. Infekcinis skyrius buvo įrengtas terapinio skyriaus patalpose, o tuberkuliozės, tuo metu tuščiame vieno iš pastatų antrajame aukšte. Įvykdyti ir kiti pertvarkymai: nervų ligų skyriuje 7 lovos perprofiliuotos į psichosomatines, chirurgijos skyrius sujungtas su traumatologijos skyriumi. Ligoninėje (įskaitant infekcinių ligų ir tuberkuliozės skyrius) buvo 330 lovų. Toks skaičius buvo per didelis rajono reikmėms, todėl lovos sumažintos iki 220: vidaus sk. palikta 40 (buvo 60), infekcinių ligų sk. 10  (25), gimdymo sk. 20 (30), chirurgijos sk. 50 (75), vaikų l. sk. 25 (40), ginekologijos 25 (30), tuberkuliozės 15 (40).

Sumažinus lovų skaičių stacionare, kai kuriuose skyriuose susidarė dirbančiųjų perteklius. Siekiant pagerinti ligonių medicininį aptarnavimą ir įdarbinti atsilaisvinusi personalą buvo atidarytas reanimacijos skyrius.

Sunkių būklių (ruošiami operacijoms ir po jų) ligoniai buvo guldomi į skyriuose esančias vienutes, dvivietes palatas. Juos gydydavo, stebėdavo aptarnaudavo bendras skyriaus medicinos personalas. Dirbant tokiu būdu buvo sunku užtikrinti savalaikę ir kokybišką pagalbą sunkių ir kritinių būklių ligoniams, todėl ligoninėje buvo reikalinga atidaryti reanimacijos skyrių, kuriame dirbo atskiras med. seserų ir sanitarių postas. Nervų ligų skyriuje, kuriame daugiausia sunkiai apsitarnaujančių ligonių, buvo diegiamas slaugos modelis. Tačiau nežiūrint to, teko atleisti tris medicinos seseris, penkias sanitares, du pagalbinius darbininkus.

VšĮ Pakruojo ligoninė 2018 m. Visos teisės saugomos.