VšĮ “Pakruojo ligoninėje” veikia Vidaus ligų, Palaikomojo gydymo ir slaugos, Fizinės medicinos ir reabilitacijos, Priėmimo-skubios pagalbos skyriai, Hemodializės centro dienos stacionaras, Konsultacinė poliklinika, diagnostinis padalinys su rentgeno aparatu, laboratorija, chirurgijos ir terapijos dienos stacionarai.
Į Pakruojo ligoninę iš kito miesto yra perkeltas Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius, šiuo metu turintis 46 lovas.
Žiupsnelis istorijos
1884 metais baronas Ropas Pakruojo dvare apgyvendino dvaro gydytoją Barauską, kuris ten dirbo iki 1920 metų. Jam mirus dvaro gydytoju dirbo gydytojas Blumentalis.
1921 metais gydytojų Švambario ir Benerio iniciatyva Pakruojo miestelyje, Žalienės privačiame name, įkurta ambulatorija ir 10 lovų. 1924 metais į Pakruojį atsikėlė gydytojas Šreiberis, kuris dirbo Pakruojo ligoninėje iki vokiečių okupacijos metų. 1935 metais į Pakruojį atvyko gyd. St. Paulauskas, kuris atidarė 4 lovų gimdymo skyrių, nupirko ir praplėtė ligoninę iki 15 lovų. Tais pačiais 1935 metais gyd. Šreiberis atidarė savo nuosavame name, gegužės pirmosios gatvėje, privačią ambulatoriją su stomatologijos ir rentgeno kabinetais.
1940 metais gyd. Paulauskas ligoninę perkėlė į savo naujai pastatytą privatų pastatą. Tais pačiais metais spalio mėn. gyd. Palausko ligoninė buvo nacionalizuota, praplėsta iki 25 lovų ir pavadinta Pakruojo apylinkės ligonine. Joje buvo gydomi žmonės iš Šiaulių apskrities valsčių: Pakruojo, Linkuvos, Lygumų ir Stačiūnų. Pakruojo apylinkės ligoninės vedėju dirbo gyd. Paulauskas, ginekologu ir vaikų ligų gydytoju – gyd. Šreiberis. Vokiečių okupacijos metu gydytojas Šreiberis buvo sušaudytas, jo vietą užėmė gyd. Išganaitis. Pokario metais Pakruojo gydytojai pasitraukė į vakarus. Į ligoninę iš Lygumų važinėdavo gyd. Meiluižė. Vėliau vyr. gydytoju buvo paskirta Pašvitinio apylinkės gydytoja Teišerskienė, o ligoninė praplėsta iki 35 lovų.
1952 metais ligoninė praplėsta iki 50 lovų, atidarytas chirurginis skyrius.1953 metais ligoninės vyr. gydytoju dirbo gyd. Minginas, 1954 – 1960 metais gyd. Muralis, 1960– 1963 metais vyr. gyd. Vaškelis, 1964 – 1968 metais vyr. gyd. Kristutis, ir nuo 1969 metų sausio 1 dienos vyr. gydytoju dirbo gydytojas Kulčickis – Gutas Teodoras, Hilioro.
1959 metais ligoninė praplėsta iki 75 lovų, 1962 metais iki 90 lovų, 1963 metais iki 100 lovų, pastatytas naujas korpusas ligoninei, 1966 metais ligoninė praplėsta iki 165 lovų ir pastatytas naujas pastatas poliklinikai.
Nuo 1944 metų iki 1950 metų birželio 20 d. Pakruojo ligoninė buvo pavaldi Šiaulių apskrities sveikatos apsaugos skyriui. Nuo 1950 metų birželio 20 d. iki 1956 metų gruodžio 25 d. Pakruojo rajono ligoninė buvo pavaldi Pakruojo rajono sveikatos apsaugos skyriui. 1956 metų gruodžio 25 d. Pakruojo rajono ligoninė tapo pavaldi sveikatos apsaugos ministerijai. 1963 rugsėjo 1 d. Pakruojo rajono ligoninė pavadinta Pakruojo centrinė ligoninė.
1989 metų lapkričio mėnesį ligoninės teritorijoje tarsi prasidėjo nauja „era“ – pridavus naująjį pastatą, čia įsikėlė ir medikai, ir ligoniai.
Naujasis statinys pakeitė ligoninės kasdienybę. Vietoj anksčiau turėtų 165 lovų, vienu metu dabar buvo galima gydyti 265 ligonius. Atsidarė du nauji skyriai, tai 30 lovų nervų ligų sk. ir 30 lovų traumatologijos skyriuje. Išplėsti terapinio, gimdymo, ginekologijos ir vaikų skyriai. Erdvu klinikinėje ir biocheminėje laboratorijoje, fizioterapijos, gydomosios mankštos, masažo kabinetuose. Ligų diagnostikai – fibrogastroskopijos – endoskopijos, eletrokardiografijos kabinetai. Šiuolaikiškai buvo įrengtos dvi operacinės, viena planinėms, o kita ekstrinėms operacijoms.
